Bankų atsparumas išbandytas kibernetinio saugumo pratybose

„Antrąjį ketvirtį bankų skolinimas tebebuvo tvarus, gyventojams ir verslui augo panašiu tempu. Terminuotieji indėliai ūgtelėjo minimaliai, dominavo einamieji indėliai, už kuriuos nemokamos palūkanos. Tam, kad bankai būtų pasirengę netikėtumams, nuolat tikriname įvairias sritis, šį kartą – pasirengimą atremti kibernetines atakas. Tokie pratimai padeda stiprinti visą finansų sistemą, efektyviau valdyti rizikas“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.

• Bankų veiklos apžvalgą skaitykite čia

Paskolų portfelis apžvelgiamu laikotarpiu išaugo 1,1 mlrd. Eur (4,0 %) – iki 29,3 mlrd. Eur. Didžiausią jo dalį (43 %) sudarė paskolos gyventojams. Jos padidėjo 531 mln. Eur (3,5 %) – iki 15,8 mlrd. Eur.

Ir būsto, ir vartojimo paskolų portfeliai per ketvirtį augo beveik tokiu pačiu tempu. Būsto paskolos padidėjo 256 mln. Eur (2,2 %) – iki 12,1 mlrd. Eur, o vartojimo paskolų portfelis išaugo 238 mln. Eur (10,8 %) – iki 2,4 mlrd. Eur. Būsto paskolų segmente trijų didžiųjų būsto paskolų davėjų dalis toliau šiek tiek traukėsi (per ketvirtį sumažėjo 0,4 proc. p.), o skolinant vartojimo reikmėms, ir toliau aktyvesni buvo šiame segmente besispecializuojantys bankai.

Paskolos verslo įmonėms (31,7 % portfelio) per ketvirtį išaugo 265,8 mln. Eur (2,3 %) – iki 11,7 mlrd. Eur. Daugiausia skolinimas padidėjo nekilnojamojo turto (143 mln. Eur) ir energetikos (60 mln. Eur) sektoriuose veikiančioms įmonėms, o prekybos sektoriaus įmonėms sumažėjo 67 mln. Eur.

Neveiksnių (blogų) paskolų dalis sumažėjo 0,02 proc. punkto – iki 1,04 proc. visų paskolų. Verslo įmonių neveiksnių paskolų apimtis padidėjo 0,5 mln. – iki 166,9 mln. Eur (sudarė 1,4 % verslo paskolų), o gyventojų neveiksnios paskolos išaugo 9,6 mln. – iki 204,2 mln. Eur (1,3 % namų ūkių paskolų).

Lietuvos bankų sektorius antrąjį ketvirtį uždirbo 260 mln. Eur, tiek pat kaip ir pirmąjį ketvirtį. Per pirmąjį pusmetį pelnas sudarė 521 mln. Eur ir buvo 5,4 mln. Eur (arba 1,1 %) didesnis negu per 2023 m. tą patį laikotarpį (515 mln. Eur). Pelningai dirbo 14, nuostolingai – 4 rinkos dalyviai. Pastarieji bendrai patyrė beveik 6,4 mln. Eur nuostolį.

Už 2024 m. pirmąjį pusmetį bankai, išankstiniais duomenimis, sumokėjo apie 154 mln. Eur solidarumo įnašų. Nuo Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo įsigaliojimo pradžios Lietuvoje veikiančios kredito įstaigos į valstybės biudžetą jau pervedė apie 400 mln. Eur laikinojo solidarumo įnašo. Lietuvos banko skaičiavimais, visa laikinojo solidarumo įnašo įmokų už 2023–2025 m. suma gali siekti apie 586 mln. Eur.

Per 2024 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su 2023 m. pirmuoju pusmečiu, bankų palūkanų pajamos padidėjo 491 mln. Eur (beveik 47 %) ir sudarė apie 1,55 mlrd. Eur. Grynosios paslaugų ir komisinių pajamos, pašalinus Revolut grupės (kadangi daugiausia ji veikia kitose Europos šalyse) įtaką, išaugo 9,7 mln. Eur, arba 6,7 proc.

Antrąjį ketvirtį visi indėliai padidėjo 1,3 mlrd. Eur (2,6 %) – iki 52,7 mlrd. Eur, tačiau, pašalinus Revolut grupės įtaką, visi indėliai beveik nepakito – sumažėjo 0,1 mlrd. Eur (0,3 %).

Gyventojų indėliai, pašalinus Revolut grupės įtaką, išaugo 650 mln. Eur (2,9%) – iki 23,2 mlrd. Eur. Per ketvirtį namų ūkių terminuotieji indėliai padidėjo 289 mln. Eur (3,5 %) – iki beveik 8,5 mlrd. Eur. Einamieji indėliai sudarė 14,8 mlrd. Eur.

Apžvelgiamu laikotarpiu Europos Centrinis Bankas (ECB) surengė kibernetines pratybas, jose iš viso dalyvavo 109 Europoje veikiantys bankai. Lietuvos bankas kartu su ECB atliko didžiausių Lietuvoje veikiančių bankų kibernetinio atsparumo testą. Jo metu buvo vertinta, kaip bankai reaguotų į sudėtingą kibernetinio saugumo incidentą. Testas parodė, kad iššūkis buvo suvaldytas tinkamai, tačiau yra ir tobulintinų vietų.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 19 bankų, įskaitant 6 užsienio bankų filialus. 2024 m. antrojo ketvirčio pabaigoje pagal turtą didžiausias Lietuvoje veikiantis bankas buvo „Swedbank“, AB, užėmęs 28,5 proc. rinkos. Į antrąją poziciją pakilo „Revolut Holdings Europe“. UAB (23,2 %). Šio banko turtas aukščiausiu konsolidavimo lygiu per ketvirtį išaugo beveik 1,7 mlrd. Eur. Trečioje vietoje yra AB SEB bankas (20,8 %), ketvirtas – AB Šiaulių bankas (7,5 %). Šiuos keturis bankus tiesiogiai prižiūri ECB kartu su Lietuvos banku. Mūsų šalyje veikiantys bankai toliau buvo gerai kapitalizuoti, sektoriaus likvidumas buvo labai didelis.

Kas ketvirtį viešai skelbiamą informaciją apie kiekvieno banko pagrindinius veiklos rodiklius ir veiklos riziką ribojančių reikalavimų vykdymą rasite Lietuvos banko interneto svetainėje.